Daina apie Vilnių
From: Mykolas
Daina apie Vilniu
Cia
E
barstome nuomones, cia
C
gliaudom mintis,
Sve
F
timi
vaikai, per ta
G
laika
uzauga,
Ir nuk
E
anda
vilniaus bokstams,
C
galvas,
neviltis,
O
E
pliki
stogai, p
G
laukais
apauge.
Cia rotuse-lyg napoleono pulkai,
Nuo kadaisc karaliauja, balandziai ubagai.
Jie ryja ir sika, reklamuodami sali,
Gaila dingo kapsukas, bet yra vienas balius.
Cia katedros bokstas, ikalines laika
Dar mojuoja varpais ir slapimo nelaiko,
cia pavyksta uzciuopt praeities didinguma,
Nors kojos iklimpusios i kramtoma guma.
PR.As ei
A
nu
gatve, nep
G
arodyt
save
Nepri
F
kelt
is numirusio m
E
iesto
duzio,
Kaip
A
prastam
kine, at
G
buline
data,
As ti
F
k
ieskau kitos gatves
G
puses.
Per slapia saligatvi, dar mazi ir jaukus,
Bega lekia ir suba palaidi jausmai
Cia visdar atsigrezi lyg kas tave sauktu
Ir vis pabundi kai nutyla garsai.
Oi neklausk mano miela, ko siam mieste stinga stinga,
Mes cia neparsiduodam, bet po biski atpingam.
Tik pilis visdar laikos auksciau juros lygio,
Kai vilkas nesapnuojamas visai surudyja.
PR.As ei
A
nu
gatve, nep
G
arodyt
save
Nepri
F
kelt
is numirusio m
E
iesto
duzio,
Kaip
A
prastam
kine, at
G
buline
data,
As ti
F
k
ieskau kitos gatves
G
puses.