Jeronimui, Eduardui ir vyriškiui su abitu
B
Cap
D#m
o6
F#
C#
F
Pabėgai
iš
Am
miesto,
C
į
šiaurę no
G
rėjai
Pašvaistės, kad šviestų, kad stumdytų vėjai
Kad šaltis prikeltų inkstinktą gyvenimui
Širdis tau ne veltui, Jeronimai.
Šimtai kilometrų į nuostabią tremtį
Tarp tujų ir kedrų save sugyventi
Kad būtį beprasmę šešėliai sugertų
Kiek daug jos dar esama, Eduardai.
Tyla ir vienatvė, baimė artumų
Suluošinti gatvės, sužaloti atstumų
Iš ilgesio meilės sulipę ant adatų
Ledynmetis baigės, vyriški su abitu.