Tu

mano laimė nerami brangi,

Galbūt su vej

u

nuskridai toli.

Jau visas skausm

as

rudenio šalnoj,

Palikes džiaugsm

ui

nebaigtoj dainoj.

Tačiau

jau ž

iedus

nusinešė r

ūsčios

šalnos,

Neišsiskleis

než

ydės

jau niekas,

Nesisapnuos

jau

pavasaris

ga

ivus,

gaivus.

Užgeso meiles daina, bet kažkas paliko,

Širdies kertelėj turiu dar vilti,

Kvepia man dar savas liepų medus.

Kur tie takeliai, kur balti takai,

Kur juoko aidas, kur žiedų žiedai?

Vėl bėgčiau, bėgčiau pasitikt tavęs,

Pamiršti neviltį, savas kančias.

Manoj širdy dar išliks veidai,

Sapnuosis vasaros nauji draugai.

Pradingo kelias kur tave atves,

Vėl ieškau, ieškau mintimis tavęs.