A
MaAno namai – žolyD
nai ir vėjas,
ČBm7ia aš gimiau, iš čD
ia aš atėjęs.
SeAse, žiūrėk – čia suD
teka upės,
LauBm7mių pilvuos žuvD
elės supas.
Pried. ŠokF#mit šokit, ugnys, miC#m7
ško dvasios saugo.
BaDlto vėjo vaike, debA
esys ant kalno,
TF#m7e dangus ir žemė mūC#m7
sų dvasią saugo,
ŠoDkit šokit, pušys, legeA
nda pasaulio.
MaAno namai – balta miD
ško muzika,
AuBmšta krantai, virš ežD
ero ugnys.
BrAoli, klausyk, kaip meD
džių viršūnėmis
LauBmmių žirgai atsiD
veja liūtį.
Pried. ŠokF#mit šokit, ugnys, miC#m7
ško dvasios saugo.
BaDlto vėjo vaike, debA
esys ant kalno,
TF#m7e dangus ir žemė mūC#m7
sų dvasią saugo,
ŠoDkit šokit, pušys, legeA
nda pasaulio.
SaAule, tekėk per žeD
mę ir vandenį,
MBmus užkalbėk, lai kyD
la ir leidžiasi
BaAlti traukiniai iš triuD
kšmo į ugnį.
Čia mūBmsų namai, čia gimD
ėme būti.
Pried. ŠokF#mit šokit, ugnys, miC#m7
ško dvasios saugo.
BaDlto vėjo vaike, debA
esys ant kalno,
TF#m7e dangus ir žemė mūC#m7
sų dvasią saugo,
ŠoDkit šokit, pušys, legeA
nda pasaulio.
ŠokF#mit šokit, ugnys, miC#m7
ško dvasios saugo.
BaDlto vėjo vaike, debA
esys ant kalno,
TF#m7e dangus ir žemė mūC#m7
sų dvasią saugo,
ŠoDkit šokit, pušys, legeA
nda pasaulio.