Langai
Žodžiai poeto Justino Marcinkevičiaus
C
Dar
gyvi, dar
Em
mato
tie langai,
F
Pro
kuriuos vaik
G
ystėj
viskas tikra.
C
Medžių
šakos l
Em
yg
ilgi nagai
F
Visą
naktį gra
G
balioja
stiklą.
Priedainis
Am
Ir
nubėga kū
Em
nu
šiurpulys
Am
Lyg
per seną k
Em
ūdrą
šaltas vėjas
Am
Iš
pat ryto l
Em
angas
ima lyt,
F
Kol
vienam kamp
G
uty
prašviesėja.
Tiek valytų, lopytų, šveistų,
Užkamšytų, paremtų balanom.
Jau nėra tokių šviesių
Ir tokių pilnų langų kaip mano.
Priedainis
Įsiremsi būdavo akim
Ir su lango kryžium susiliesi
Ir jau niekas nepajėgs atimt,
Ką suspėsi akimis paliesti.
Naktį jie pasislenka arčiau,
Mėnesiena kaip sapnais užkloja.
Ką mačiau ir ko dar nemačiau
Aš už viską tiems langams dėkoju.
Priedainis
Nes ir šiandien vaikiškai ilgai
Dar žiūriu į viską pro jų stiklą.
Jie gyvi. Jie mato tie langai,
Tik pro juos, deja, ne viskas tikra…
Toliau atitinkamai posmų ir priedainių akordai tokie patys