Mano Lietuva
Intro
A
Nuo
ryt
D
o
pievų
A
vyturys
pa
D
kyla,
Sparnuota
G
s
grumstelis žemės
D
mylimos.
Įsik
G
lausau
į šven
D
tą
upės ty
Bm
lą,
Į ram
Em
ią
kalbą jūros mėlyn
A
os.
Ji ta
D
u
karūną
A
gintaro
u
D
ždėjo,
Rugių
G
laukuos, auksiniam s
D
pindesy.
Gal
G
nuo
rugiagėlių
D
dangus
ž
Bm
ydėjo,
Kad man
Em
o
sielą tvindė
A
ilgesys.
Priedainis
D
Lietuva,
Lie
A
tuva,
Liet
Bm
uva,
Em
Su
saulėlydžiais
A
jūron r
D
ausvais,
Em
Su
jazminų
F#
delčia vi
G
rš
kalvos,
Em
Su
mėlynių k
A
repšeliais
D
pilnais.
D
Lietuva,
Lie
A
tuva,
Liet
Bm
uva,
Em
Nuo
Medvėgali
A
o
lig Daina
D
vos.
Em
Tu
esi m
F#
an
pasauly
G
viena
Em
Ir
nėra man
A
kitos L
D
ietuvos.
Pragrojimas.
A
Pražydo
D
Žalg
A
irio
l
D
aukai
lelijom,
Užgijo
G
žaizdos,
virto e
D
žerais.
Ir mūsų
G
broliai ten
D
per
vande
Bm
nyną,
Parskrido
Em
paukščio
pašautais
A
sparnais.
A
O
tu vis
D
vien
A
esi, buva
D
i
ir būsi,
Tu Li
G
etuva,
tu motina
D
visų.
Prie
G
tavo
ko
D
jų
pavargus
Bm
aš
pargriūsiu,
Ir vėl
Em
pakilsiu
vyturio
A
balsu.
Priedainis
Lietuva, Lietuva, Lietuva,
Su saulėlydžiais jūron rausvais,
Su jazminų delčia virš kalvos,
Su mėlynių krepšeliais pilnais.
Lietuva, Lietuva, Lietuva,
Nuo Medvėgalio lig Dainavos.
Tu esi man pasauly viena
Ir nebus man kitos Lietuvos.