Žiūrovai
Am
Atleiskite
man, gerbiami
Dm
žiūrovai,
Ka
E
nkintojai
ir mano duon
Am
daviai.
Ju
F
ms
niekad su manim neteko ži
Dm
ovaut
–
Sė
E
dėdavot
ten parteryje žva
Am
liai.
Ka
Am
skart
skaudžiau vis širdžiai
Dm
būna
Su
E
nku
nutraukti slegiančius sa
Am
itus.
B
F
et
negaliu sakyt: „Man šiandien l
Dm
iūdna“
–
T
E
uriu
kvatot ir juokinti k
Am
itus.
Ži
Dm
nau,
jūs pasiilgot mano po
C
kštų,
Nu
E
alinti
sunkių dienos da
Am
rbų.
O
F
aš
pavargęs gal ramybės tr
Dm
okštu,
Be
E
t
jums, deja, visai tai ne
Am
svarbu.
Aš ei
Am
davau
per sceną lyg per s
Dm
tiklą,
Sa
E
ve
nualinęs. Gal gulbės tai
Am
giesmė?
Ka
F
ip
sniegas, kaip žolė – man viskas t
Dm
ikra:
P
E
ro
ašaras juokiaus šviesų ž
Am
aisme.
To
Dm
s
būsenos jums neišduotų pir
C
štai
T
E
o
niekas neatspėtų iš a
Am
kių
Aš
F
nuolat, aš nuolat atsinaujinu ir m
Dm
irštu
Š
E
vaistausi
sąmoju, o pats ve
Am
rkiu
S
Am
ave
išdalinau. Aistra nur
Dm
imo.
Ja
E
u
nieko nebegalima ati
Am
mt.
Št
F
ai
toks aš be peruko ir be g
Dm
rimo:
R
E
aukšlėtu
veidu ir liūdnom
Am
akim.
A
Am
tleiskite
man, gerbiami ž
Dm
iūrovai,
Ka
E
nkintojai
ir mano duond
Am
aviai.
Da
F
bar
jums nebereiks teatrinių ži
Dm
ūronų.
S
E
pektaklis
baigtas. Rūbinėn g
Am
uviai!
Jei kas ne taip labai atsiprasau, nes pirma mano atrinkta daina tad gali but neatitikimu. Na
man tai grojas puikiai. :)