Palankūs vėjai

Viena diena ir baigsis amžinas vanduo,
Matau krantus grįžtu namo dėl jų aš gyvenau.  
Manęs - nesulaikysi, audroj - aš nepaklysiu, 
Širdies kryptis nesumeluos.  

Priedainis

Nėra auksinio kalno,  
Nėra švelnesio delno.
Už tą kuris man moja,
Tenai ant ilgo balto molo.  

Tik man palankūs vėjai, 
Visas duris atvėrė. 
Namo - kryptis teisinga, 
Namo - ir aš esu laimingas.  

Tokia tiesa, gali išeit labai toli.  
Bet visada atgal grįžti į laukiančius namus. 
Tik jie į kelią lydi, jausmų jie žino gylį,  
Ir jie vistiek sulauks tavęs. 

Priedainis

Nėra auksinio kalno,  
Nėra švelnesio delno.
Už tą kuris man moja,
Tenai ant ilgo balto molo.  

Tik man palankūs vėjai, 
Visas duris atvėrė. 
Namo - kryptis teisinga, 
Namo - ir aš esu laimingas.