Bučiuok
C
Lietus
lyg iš kibiro žli
G
augia,
čeže
Am
na
šermukšniai šlapi.
Fmaj7 Cmaj7 Dm7 G
Ak vakar nejaugi, nejaugi, laikiau aš ją savo glėby.
C
Nejaugi
tai man ji kuž
G
dėjo,
kad
Am
aš
jai labai patink
Em
u.
Ir ašara nurie
C
dėjo,
iš j
Dm
os
paslaptingų ak
G
ių.
Fmaj7 G Em7 Am
Bučiuok, bučiuok - klausinėti neverta,
Am
Kas
aš, kas aš -
G
ir
iš kur ateinu.
Am
Fmaj7 G Em7 Am
Vis tiek, vis tiek - užmiršau savo vardą,
Fmaj7 G
Nuo tavo, švelnių bučinių.
O vakaras buvo toks šiltas, tyla ligi pat debesų.
Lyg rodos nematomas tiltas, iškyla tarp mūsų širdžių.
Nejaugi tai man ji kuždėjo, kad aš jai labai patinku.
Ir ašara nuriedėjo, iš jos paslaptingų akių.
Einu aš, o sieloje šalta, kam vėjau man plaukus draskai.
Ant juodo ir kieto asfalto, piktai sproginėja lašai.
Nejaugi tai man ji kuždėjo, kad aš jai labai patinku.
Ir ašara nuriedėjo, iš jos paslaptingų akių.