Tu Numegzk Man Mama Kelią
From: Tomas Baltrukenas - dezute(a)land.ru
To: gerb(a)bamba.lt
TU NUMEGZK MAN MAM KELIĄ
Tu nu
D
megzk
man mam
G
a
kel
A
ią
Iš vai
G
kyst
A
ės
ir
D
iš spindulių,
Iš mir
D
ties,
iš kur s
G
ugrįž
A
t
negalima,
Bet ga
G
lėčiau
sugrįžti
A
tuo
D
keliu.
Tuo keliu
G
pare
A
isiu,
p
D
asėdėsiu...
pasėdėsiu
Po ke
G
lioni
A
ų
ir v
D
isų
vargų.
Tu nu
G
megzki,
k
A
ad
j
D
ame
nebūtų priešų vienadienių
Ir leng
G
vų
ir leng
A
vų
drau
D
gų.
Tu numegzk man tai, ką myliu
Ir pavasarį kaip tūkstantį malūnų.
Tu numegzk man mama tylą
Ir medžius, kokių nebūna.
Pr.:
Tu numegzk man tūkstantį malūnų... malūnų
Ant pavasario kalvų žalių.
O kai kartais, juk žinai kaip būna... būna
Tu užklok, tu užklok mane keliu.