laive 2v.
C
Aš
jau
nepakeliu
minčių
a
Am
pie
tave!
Ka
F
ip
obelis,
apsunkusi
nuo
va
G
isių,
Užl
Em
aužiu
tragiškai
nusviru
Am
sias
rankas,
F
O
tu
sakai:
„Stovėk,
kaip
G
stovi
laisvė!“
(2
k.)
Ta
F
i
uždaryk
mane,
Tėvyne,
s
G
avyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis u
C
ždaro,
Am
T
F
aip,
kaip
uždaro
v
G
akarą
naktis,
O tu man atsakai: „Aš - ta
F
vo
laisvė!“
G
C
O
nesibaigianti
kelionė
į
Am
tave!
F
Jau
kaip
akmuo
šalikelėj
s
G
uklupęs
A
G
š
pilku
vakaru
lyg
sama
Am
nom
dengiuos,
F
O
tu
sakai:
„Eik
taip,
kaip
e
G
ina
laisvė!“