Apokalipsinis romansas
From: Sukirmijes`pienas
Man ak
D
ių
negraudina geltono žibinto ang
Em
is,
A7
Aš ne
D
ieškau
namų,
Nes namų niekada neturė
Em
jau
A7
,
Tik s
D
edėjau,
į svetimą dangų žiur
Em
ėjau
A7
,
Hm
Kol pulsuojančios žvaigždės
Spygl
Em
iais
man išdūrė ak
A7
is
Kol į jas išsilydė mėnulio blizgus aliuminis,
Raibuliavo vanduo į skirtingas pasaulio puses
Tu laimingas tik tol,
Kol kažkas pasilenks prie peties,
Atsidusęs ištars,
Kad likai iš genties paskutinis
Ir paklaiksi lyg paukštis į užiančią jūrą lekiąs.
Aš namų neturiu
Ir stakta man kaktos nepalies.
Aš eilių nerašau, aš tik sunkiai dejuoju eiles,
Kai pasibaigia šventė
Ir Dievas gesina žvakes.
Skanaus ;)