Dangus tau dovanojo aukštį
Intro
C
Ar
nebijai
G
šviesos?
Su
Am
stok
F
C
Nors
F
visuomet gali pr
C
aeit
pro
F
šalį
C
Ne
Am
pasisve
Em
ikinęs
paleist į laisvę
F
Pr
C
aslystantį
p
F
raeivio
G
žvilgsnį.
Am
Neį
E
si
G
pa
D
reigot
už susitikimą, Už kažkieno likimą,
F
Kurį
ga
C
li
prislėgti savo buvimu.
F
Dangus
tau dovanoj
C
o
a
G
ukštį,
Am
Kad
kaip nepagau
Em
tas
paukštis,
F
Kaip
a
C
ras
sklęstum
Dm
Kitų
nelie
F
sdamas
sp
C
arnais
.
F
Ach
vėjo vi
C
rpesių
užtenka
G
,
Am
Kad
be stokos, b
Em
e
geismo
F
Tu
vėtros pasitiktu
C
m
versmę
Dm
Ir
F
vi
C
en
iš jos užtektų atsigert.
F
Dangus
tau do
C
vanojo
aukštį
G
,
Am
Kad
kaip nepagautas pauk
Em
štis,
F
Ka
C
ip
aras sklęstum
Dm
Kitų
nelies
C
damas
sparnais.
F
Kad
tik žvaigždžių plevenime i
C
štirptų
Am
Gerk
E
lėj
užstrigę žodžiai: AŠ ESU.
Am
C
Tikr
G
am
Am
va
Em
ldovui
patvirtinimo nebereikia.
F
Vi
C
en
G
karūna – karaliaus laisvė.
C
Va
G
ldovo
d
Em
ovana
– k
F
itiems
ir sau,
C
To
F
dėl
sakau:
C
Ar
G
nebij
Am
ai
G
tamsos?
sustok,
F
No
C
rs
Dm
visuomet gali praeit pro šalį
C G Am
F
Nep
G
asisveikinęs
paleist į laisvę
F
Praslystantį
praeivio žvilgsnį.
F
Dangus
tau dovanoj
C
o
a
G
ukštį,
Am
Kad
kaip nepagau
Em
tas
paukštis,
F
Kaip
a
C
ras
sklęstum
Dm
Kitų
nelie
F
sdamas
sp
C
arnais
.
F
Ach
vėjo vi
C
rpesių
užtenka
G
,
Am
Kad
be stokos, b
Em
e
geismo
F
Tu
vėtros pasitiktu
C
m
versmę
Dm
Ir
F
vi
C
en
iš jos užtektų atsigert.
F
Dangus
tau do
C
vanojo
aukštį
G
,
Am
Kad
kaip nepagautas pauk
Em
štis,
F
Ka
C
ip
aras sklęstum
Dm
Kitų
nelies
C
damas
sparnais.
F
Kad
atsa
C
inus,
kaip saulė,
F
Ir
spindintis, l
C
yg
žvaigždės
F
Ištirptum
savo kelio Erdveje
G
C