paukstis ir zuvyte
D
Giliam
danguje
virš
aukščiausių
kalnų
aš
gyvenu.
A
Ir miestams, ir aikštėms mojuoju aiškiai galingu sparnu.
D
Jaučiu vėjo jėgą, per lietų ir sniegą blaškaus, negaila sparnu,
Em
Tik š
G
irdį
suspaudžia,
iš
didelio
aukščio
kai
upėn
žvelgi
A
u.
G - A D - Hm
Ji tokia maža graži, bet vandeny.
G
Mosteliu
sparnu
ir
štai
arč
A
iau
arti.
D
D7
G
Bet
vandens
banga
neleis
mums
s
A
usitikt.
D
- Hm G - A
Sakyk, ką gi man dabar daryt?
G - A D - Hm
Pried.: Paukštis pamilo žuvytę, tai bent...
Paukščio sparnai didel
G
i,
o
ji
nuostab
A
i
vandeny.
D
D7
G - A D - Hm
Paukštis pamilo žuvytę, tai bent...
Meilė svaigina
G
ir
supa,
bet
kur
gi,
kur
A
jie
gyvens?
D
Giliam vandeny, kur tiek daug paslapčių aš gyvenu
Ir tyliai be žodžių sapnuoju grožį snieguotu kalnu.
Plaukiu pasroviui ir blaškausi prieš srovę, negaila jėgų,
Tik širdį suspaudžia, prie kranto priplaukus, kai paukštį regiu.
Jis galingas ir stiprus, bet danguje. Noriu pamatyt, blaškaus vandenyje.
Mostelk sparneliu, atskrisk arčiau arti. Sakyk, ką gi tu dabar jauti?