Tyliai leidziasi
TYLIAI LEIDŽIAS...
A
Tyliai
leidžias
pav
E
argusi
sa
A
ulė,
Paskut
A
iniai
šeš
E
ėliai
dien
A
os.
D
Galbūt
viską
pas
A
aulyje
pam
E
iršiu,
Bet tav
A
ęs,
mylim
E
oji,
niekad
A
os.
Išėjai tu rasotais takeliais
Nesiklausus tėvelio nei mamos.
Ant pirštelių skaičiuodama žvaigždutes
Tu sakei, kad mylėsi visados.
Daug žvaigždučių dar liko neskaičiuotų,
Suskaičiuoti jų niekas negalės.
Aš mačiau - glamonėjo tave kitas
Ir aistringai bučiavo lūpeles.
Jei nemyli, nenori, nereikia,
Aš iš meilės numirti galiu.
Ir numiręs aš pas tave ateisiu,
Šaltu žvilgsniu pažvelgsiu į akis