Linas Adomaitis – Vandenynai

D
Kai mintimis ragaujame drugeliųG
 medų,
Em
Ir kai svajonėmis A
užliejame akis,D

D
Mes dykumas paverčiam G
vandenynais,
A
Kuriais išplaukiame į neatrastas D
šalis.
D
Ir plaukiame laivais ieškoti G
aukso,
Em
Kurį vėliau išmainome A
į žuvų maldas,D

D
Mes savo juoką paverčiame G
upeliais,
A
O ašaras išbarstome D
druska.
Pried. G
Aš jau ne lašas A
jūroje, o jūra D
manyje,
Bm
Galiu užlieti plačiausias A
dykumas ir G
kalnus,
Em
O tavo akys A
dar gilesnės už D
mane,
TuG
 mano saulėA
 vandenyno D
gelmėse.
D
Kai užmetam tinklus į platų G
dangų,
Em
Žvejodami draugystęA
 amžiną nors D
kart,
D
Mes vėl paleidžiam pasroviuiG
 likimą,
A
O patys skęstam meilėje ir nenorimeD
 išnert.
Priedainis
G

A

D

Bm

A

G

Em

A

D

G

A

D

Pried. G
Aš jau ne lašas A
jūroje, o jūra D
manyje,
Bm
Galiu užlieti plačiausias A
dykumas ir G
kalnus,
Em
O tavo akys A
dar gilesnės už D
mane,
TuG
 mano saulėA
 vandenyno D
gelmėse.
Pried. G
Aš jau ne lašas A
jūroje, o jūra D
manyje,
Bm
Galiu užlieti plačiausias A
dykumas ir G
kalnus,
Em
O tavo akys A
dar gilesnės už D
mane,
TuG
 mano saulėA
 vandenyno D
gelmėse.
Pried. A
Aš jau ne lašas B
jūroje, o E
jūra manyje,B

C#m
Galiu užlieti plačiausiasB
 dykumas irA
 kalnus,
F#m
O tavo akys dar B
gilesnės už E
mane,
A
Tu mano saulėB
 vandenyno E
gelmėse.
A
Tu mano saulė C#m
vandenyno C#m
gelmėse.
A
Tu mano saulė B
vandenyno A
gelmėse.