Tyliai
Em C Em C
Em
Tyliai
tyliai at
C
eina
vakaras,
Aš s
Em
ėdžiu
viena prie pr
C
aviro
lango.
Em
Nemylėk
žvaigždžių - jų
C
daug,
jų daug,
Em
O
mėnuo, mėnuo tik vienas supr
C
as,
ką tu jam sakai.
Tu tyl
G
i,
C
Tu tyl
Em
i.
C
Kai lietus beprotiškai skverbias,
Tu guli žalioj pievoj,
Įsikibusi rankom į žemę, į žemę
Ir lauki mėnulio, nes tik jis supras, ką tu jam sakai.
Tu tyli,
Tu tyli.
Kreipia žodžiai į mane,
Aš negirdžiu jų reikšmės.
Neklausyk garsų - jų daug, jų daug,
O tyla tik viena leis paliesti vėją.
Ir
G
aš
tyliu, o tu atimk v
C
iską
iš manęs,
V
G
iską,
ko tau reikia,
Nors n
C
ieko
aš ir taip netur
Em
iu.
C
Em
Tyliai,
tyliai aidi žingsniai m
C
anyje,
O gal tai
Em
aš
ein
C
u,
Em
Aš
ein
C
u.
Ir
G
aš
tyliu, o tu atimk v
C
iską
iš manęs,
V
G
iską,
ko tau reikia,
Nors n
C
ieko
aš ir taip neturiu.
Aš tyliu, o tu atimk viską iš manęs,
Viską, ko tau reikia,
Nors nieko aš ir taip neturiu.
Aš tyliu...