Vandenynai

Kai mintimis ragaujame drugelių medų,
Ir kai svajonėmis užliejame akis,
Mes dykumas paverčiam vandenynais,
Kuriais išplaukiame į neatrastas šalis. 

Ir plaukiame laivais ieškoti aukso, 
Kurį vėliau išmainome į žuvų maldas, 
Mes savo juoką paverčiame upeliais, 
O ašaras išbarstome druska. 

Priedainis

Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje,
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus,
O tavo akys dar gilesnės už mane,
Tu mano saulė vandenyno gelmėse. 


Kai užmetam tinklus į platų dangų, 
Žvejodami draugystę amžiną nors kart, 
Mes vėl paleidžiam pasroviui likimą, 
O patys skęstam meilėje ir nenorime išnert. 

Priedainis

Pragrojimas (kaip priedainis) 

Priedainis x2 
Aukštesnėj tonacijoj: (2 kartą pirmoj eilutėj nereikia antro B)

Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje,
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus,
O tavo akys dar gilesnės už mane,
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.   
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.