Kai mintimis ragaujame drugelių medų,
Ir kai svajonėmis užliejame akis,
Mes dykumas paverčiam vandenynais,
Kuriais išplaukiame į neatrastas šalis.
Ir plaukiame laivais ieškoti aukso,
Kurį vėliau išmainome į žuvų maldas,
Mes savo juoką paverčiame upeliais,
O ašaras išbarstome druska.
Priedainis
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje,
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus,
O tavo akys dar gilesnės už mane,
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.
Kai užmetam tinklus į platų dangų,
Žvejodami draugystę amžiną nors kart,
Mes vėl paleidžiam pasroviui likimą,
O patys skęstam meilėje ir nenorime išnert.
Priedainis
Pragrojimas (kaip priedainis)
Priedainis x2
Aukštesnėj tonacijoj: (2 kartą pirmoj eilutėj nereikia antro B)
Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje,
Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus,
O tavo akys dar gilesnės už mane,
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.
Tu mano saulė vandenyno gelmėse.