Kai mintimis ragaujame drugelių medų, Ir kai svajonėmis užliejame akis, Mes dykumas paverčiam vandenynais, Kuriais išplaukiame į neatrastas šalis. Ir plaukiame laivais ieškoti aukso, Kurį vėliau išmainome į žuvų maldas, Mes savo juoką paverčiame upeliais, O ašaras išbarstome druska. Priedainis Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje, Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus, O tavo akys dar gilesnės už mane, Tu mano saulė vandenyno gelmėse. Kai užmetam tinklus į platų dangų, Žvejodami draugystę amžiną nors kart, Mes vėl paleidžiam pasroviui likimą, O patys skęstam meilėje ir nenorime išnert. Priedainis Pragrojimas (kaip priedainis) Priedainis x2 Aukštesnėj tonacijoj: (2 kartą pirmoj eilutėj nereikia antro B) Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje, Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus, O tavo akys dar gilesnės už mane, Tu mano saulė vandenyno gelmėse. Tu mano saulė vandenyno gelmėse. Tu mano saulė vandenyno gelmėse.