Baltais pūkeliais
Am
Baltais
pūkeliais
F
krinta snaigės iš
G
viesuling
Em
ų
debesų.
Išs
Am
krido
paukščiai l
F
ig
dausų. Tyl
G
u,
jų meilės g
C
iesmės
baigės.
Lai
Dm
krykštauja
to
G
li
nuo mūs užmi
C
ršę
dargana
Am
s
ir lietų.
Išs
Dm
kridę
paukščiai
E
į
namus sugr
Am
įš
pavasarį saulėtą.
Kokia niūri rimtis aplinkui, kaip viskas tuščia ir nyku,
Kai negirdėti virš laukų sparnuotų mūsų giesmininkų.
Drauguži mielas, būk ramus. Šaltos žiemos ranka gruoblėta
Išbaidė juos, bet į namus jie grįš pavasarį saulėtą.
O mes, besparniai žemės paukščiai, juos pasitinkam akimis
Ir vėtrą vėl nujausdami grėsmingon šiaurėn žiūrim baukščiai.
Likimas piktas ir nuožmus dažnai lyg žaislą žmogų mėto.
Pavydžiu paukščiams - į namus jie grįš pavasarį saulėtą.
Jie lėks viršum kalnų ir klonių, jie lėks melsvais dangaus keliais
Ir vėl, kaip pernai, nusileis ant seno ąžuolo galiūno.
Ir džiugins jaunus ir senus giesmė tiek sykių jau girdėta.
Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą.
Dm Gm C Dm
Dm G C F
Gm C F Dm
Gm A Dm D7