Ovidijus Vyšniauskas – Tik negesink šviesos

Am

Dm

E7

Am

G

Am

Dm

E7

Am

E

TAm
avo lopšinės malda iš praeities
Tylą nudažo ilgesio žaiDm
bais
TE7
au, mano sąžine, siela, mano širdie,
Kelią nuklosiu perlų kilAm
imais
TAm
avo akių žiburiai net iš toli
Lyg švyturiai klaidžiam kely mDm
irgės
ME7
ama, žinok, neliksi nuošaly
Tavo šviesos man visada reAm
ikės
Pried. Tik neAm
gesink šviesos – paDm
klysime
TE7
ik nepalik tylos sakAm
iny
Tik neF
gesink šviesos – mes grįDm
šime
KoE7
jas tavas nupraust šulAm
inio vandeny
BeAm
lsis kaštonai stogais, juoksis žiema
Vėjas alyvų kekėm pasiDm
puoš
MoE
tinos meilė kaip žemė amE7
žina
Ir nuoširdi net be atsako skAm
olos
Pried. Tik neAm
gesink šviesos – paDm
klysime
TE7
ik neužpūsk liepsnos žiAm
diny
Tik neF
gesink šviesos – mes grįDm
šime
RE7
ūpesčius paskandint, taAm
vo šiltam glėF#7
by
Bm

Em

F#7

Bm

A

G

Gmaj7

Em

F#7

Bm

Pried. Tik neBm
gesink šviesos – paEm
klysime
TF#7
ik neužpūsk liepsnos žiBm
dinyA

Tik neG
gesink šviesos – mes grįEm
šime
RF#7
ūpesčius paskandint, taBm
vo šiltam glėby