Mes skubam (Bendraamžiai)
D
O
mes skub
F#
am,
pašėlusiai skubam užaugti,
Kad nem
G
okytų
mūs ir neb
D
artų,
Nors ir
G
žinom,
jog
F#
daug ką paliekam
Už simb
D
olinių
pasakos vartų,
Už simb
A
olinių
pasakos vartų
Mums neg
D
aila,
nega
F#
ila
tų pasakų,
Kai skub
G
i
pasitikt realy
D
bės,
Kai tikė
G
jimą,
dži
F#
ugesį,
nerimą
Noris da
D
uginti
iš begalybės,
Noris da
A
uginti
iš begalybės
Mus už šit
D
ą
tik
F#
ėjimą
teisia,
Mums prika
G
išioja
nerimą
D
vėjo
G
Tie,
k
F#
urie
jau suspėjo pamiršti,
Kaip jie pa
D
tys
kadaise,
Kaip jie pa
A
tys
kadaise
Skub
D
ėjo.