Atsigrezk i dangu
D
Atsigręžk
į dangų drąsiai
F#m
,
atmerk akis,
H7 Em
Purvinam danguj sušvito spindulys.
Gm
Mus
prie paskutinio uosto
F#m
Saulės
spindulys paglosto,
Į
G
ateitį
atv
A
erdamas
dur
D
is,
Tas m
G
ielas
iškent
A
ėtas
spindul
D
ys.
Kiekvienam rasos lašelyje matyti jūrą,
Kiekvienoj smiltelei žemę pamatyt,
Sugebėjome išmokti,
Tik nemokam nusijuokt,
Kai laisvę ateinam aplankyt,
Ir laimė, rodos, laukia tiktai ryt.
G
Tiek
j
A
ūs,
F#m
tiek ir mes
G
vienodai b
A
ijome
švies
D
os,
Da
D7
bar
t
G
iek
d
A
aug
F#m
ir tiek mažai
G
Mums
atr
A
odo,
atėmė l
D
aikas.
Tiems, kurie tave užmiršo, ištark „sveiki“,
Juk be jų daugiau tu nieko neturi.
Nebijok pradžios po galo,
Spinduliai dėmes išvalo,
Tu stovi savo laimės tarpdury,
Tik pusmečiai ištirpo aštuoni.
Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis,
Ten kažkur aukštai pakibo vyturys,
Laikas atkarpą iškirpo,
Alkana širdis suvirpo,
Čirena virš laukų kaip vyturys,
Į praeiti užtrenkusi duris.
Tiek jūs, tiek ir mes vienodai bijome šviesos,
Dabar tiek daug ir tiek mažai
Mums atrodo, atėmė laikas.