Geriau nežinoti
Em
Geriau
nežinot, kas už lango,
Kad nepabučiuotum tamsos,
Kas buvo, ten skilusį dangų
Sul
C
opyt
per mažą dien
Em
os,
Sul
C
opyt
per mažą dien
Em
os.
Norėjo žinot, kas už durų,
Privertus pirštus, vis puti, puti, puti,
Gerai tam, kas nieko neturi,
Tik ant veido randai keturi,
Tik ant veido randai keturi.
Muil
C
uota
virv
G
e
prie tav
C
ęs
prisir
G
išiu,
Nors b
C
ūtum
graž
G
i
- gra
Am
ži,
kaip mirt
Em
is,
Gyv
C
enimo
sr
G
aigę
p
C
asikink
G
ysiu,
Ir l
Am
auksiu,
kol sapnas užg
Em
is,
Ir l
C
auksiu,
kol sapnas užg
Em
is.
Jau nebesistengsiu pažinti,
Kas ten, kai dar čia nežinia,
Verba su bobutėm juk žydi,
Tai kam taip skubėti iš čia,
Tai kam taip skubėti iš čia.
Po gomuriu rudenio lapą,
Tirpdyk, kol sulauksi žiemos,
Kol lietūs, apakę latakais
Tau akmeniu kris ant galvos,
Tau akmeniu kris ant galvos.
Muiluota virve prie tavęs prisirišiu,
Nors būtum graži - graži, kaip mirtis,
Gyvenimo sraigę pasikinkysiu,
Ir lauksiu, kol sapnas užgis,
Ir lauksiu, kol sapnas užgis.