Karkle
Saulius Mykolaitis - Karklė
Pragrojimas:
C F F C G F
C
Bėga
vanduo - paskui nespėju,
F
žirnius
į kampą dievas pasėjo,
F
lubos
seniai išnagrinėtos,
C
ištryptos
pievos
G
dar
neaps
F
ėtos
tiksi į smilkinius laikrodžio šūviai,
Bodleras vėl nukelia savo kepurę,
baltos žinutės, juodi skambučiai,
melskitės debesys, kad nepražūtume
Am
ne
tik už save, už visą pasaulį -
Em
už
vėją raudoną, už mėlyną saulę,
F
už
tuos, kur negimę, už tuos, kur išėję,
F
už
tuos, kur laimingais būt nemok
C
ėjo,
G
už t
F
uos,
kur laimingais b
G
ūt
negal
C
ėjo,
G
už t
F
uos,
kur laimingais b
G
ūt
nenor
F
ėjo
iš visų galimybių vienos neturėsi,
tai, kas buvo brangiausia, apėjo pelėsiais,
tik maža vėgėlytė dar gyvena po akmeniu,
kamufliažas padės jai, tik vardų vargšė nebeatmena
išversk kišenes - pažiūrėkim ką turim,
kokie debesys gražūs pro skylę kepurėj,
kai atšąla vanduo mūsų karklė pražysta,
melskimės rudeniui, kad nepaklystume