Negerai gyveni
A
Ataušo
kava, be
D
žiūrint
į
E
saulę,
Nusk
A
endo
diena, kaip j
D
ūra
į t
E
aurę,
Hm D
Užgeso naktis, tave apkabinus,
Išėjo visai
D
vis
E
a
nusim
A
inus.
Geltonas ruduo vėl ima už sprando,
Tie patys vardai kaip nuodėmės sklando,
Drugelių pilni krūvini avietynai,
Neliko jėgų, tik dainai ir vynui,
Neliko jėgų, tik dainai ir vynui.
A
Oi,
E
per ilgai gyven
A
i,
pas
D
auli,
A
Oi,
oi,
E
negerai gyven
A
i,
D
Oi, oi, oi, oi, per ilgai gyveni, pasauli,
Oi, negerai gyveni.
Apsvaigęs nuo nemigos laiko puvėsių,
Praeinant pro šalį, pasaulį stebėsiu,
Tie patys garsai bus, tas pats skruzdėlynas,
Daina ta pati, ją tik vakar nuskyniau.
Diena, kaip tada, vėl naktį sapnuoja,
Devyni žirgai jai patalus kloja,
Po akmeniu mirė mažoji gėlytė,
Išdžiūvo dangus, na iš ko gi jam lyti,
Išdžiūvo dangus, na iš ko gi jam lyti.
Oi, oi, oi, oi, per ilgai gyveni, pasauli,
Oi, oi, oi, negerai gyveni,
Oi, oi, oi, oi, per ilgai gyveni, pasauli,
Oi, oi, oi, negerai gyveni.