Švieski man vėl
C
Žaros
šilkinės j
G
uosia
lankas,
J
Dm
os
lyg klajūnės n
Am
aktį
atves,
Vėl man t
C
aip
neramu be t
G
avo
dainos,
G
Dm
al
ją sapnai iš sutem
Am
ų
atkartos.
Bet dain
C
a
nebe ta, kai ž
G
emėj
tamsu,
Ji šveln
Dm
i,
bet šalta, tod
Am
ėl
neramu.
O nakt
C
is
taip ilga, ilg
G
a
ir juoda,
M
Dm
an
dar ilgiau, kai tav
Am
ęs
nėr šalia.
Tad s
F
aule,
paskleiski man s
G
avo
šilumą, savo juoką.
V
C
ėl,
švieski man vėl,
Sušildyk r
F
ūko
juostą, ju
G
ostą
miglų.
V
G
ėl,
švieski man vėl,
Sušildyk t
F
amsią
naktį, tą j
G
uodą
naktį.
V
C
ėl,
švieski man vėl,
Pripildyk ž
F
emę
džiaugsmo, dži
G
augsmo
dainos.
V
G
ėl,
švieski man vėl,
Dainoj sugr
F
įžta
laimė, dain
G
oj
sugrįžta...
G
C
al
nematai, ką m
G
oja
laukai,
G
Dm
al
negirdi, ką
Am
ošia
beržai?
J
C
ie
nebylūs nakčia, b
G
et
gi nekart
T
Dm
au
paslapčia geidė ž
Am
odį
ištart.
Bet ir ž
C
odis
ne toks, kai ž
G
emėj
tamsu,
Jis šveln
Dm
us,
bet gūdus, tod
Am
ėl
neramu,
O nakt
C
is
taip ilga, ilg
G
a
ir juoda,
M
Dm
an
dar ilgiau, kai tav
Am
ęs
nėr šalia.
Tad s
F
aule,
paskleiski man s
G
avo
šilumą, savo juoką.
V
C
ėl,
švieski man vėl,
Sušildyk r
F
ūko
juostą, ju
G
ostą
miglų.
V
G
ėl,
švieski man vėl,
Sušildyk t
F
amsią
naktį, tą j
G
uodą
naktį.
V
C
ėl,
švieski man vėl,
Pripildyk ž
F
emę
džiaugsmo, dži
G
augsmo
dainos.
V
G
ėl,
švieski man vėl,
Dainoj sugr
F
įžta
laimė, dain
G
oj
sugrįžta...