Be tavęs mes nelabai
C
Saulytė
budina tave,
Pražydo
D
bulvės
pas kaimyną.
Tu eini
D
vieškeliu,
gatve,
Matai, kaip derlius
Am
vysta.
Nes jam
C
savotiškai
vis tiek,
Kad žemė
D
sukasi
kaip girnos.
Svarbu,
D
kad
viskas jam blogai.
Atseit labai
Am
aktyvus.
Krizena atžalos kieme,
Jau į mokyklą eis turbūt...
Prabėgs dvi dienos ant aštuom
Ir ką tu joms sakysi?
Sodinsim ąžuolą kartu,
O laistysim po vieną!
Kas myli tėviškę labiau,
Tas gaus daugiau medienos.
Nebūk
D
kazlėkas,
klevo lapas ar
G
čiobrelis.
Jie gar
C
siai
šlama, bet prieš vėją
Am
nepapūs.
Mylėk
D
medžius
ir žvėris, tiktai
G
būki tvirtas,
Juk tu
Am
žinai, kad be tavęs mes
C
nelabai!
Nešiok
D
kaip
širšės neša medų, sunkiai
G
dirba,
Kad ir
C
po
vieną, bet kokias pilis
Am
stato!
Labiau
D
nei
viskas, tu manai, tačiau ne
G
tavo...
Sakyk,
C
ko
nori ir kam duodi forų
G
tu?
Ko žiūrai, kaip ten rauda viksvos,
Vandens jau mėnesis negavusios,
Nes čiaupą užsmaukė juodai
Kaimynas gobšas dėdė.
Bet jei mes būsim kaipo viens,
Kaip vyrai būna kresnūs,
Mylėsim tėviškę labiau,
Gausim daugiau elektros.
Nebūk kazlėkas, klevo lapas ar čiobrelis.
Jie tarsi mama, bet prieš tėvą nepapūs.
Mylėk medžius ir žvėris, ale būki tvirtas,
Juk tu žinai, kad be tavęs mes nelabai!
Nešiok kaip skruzdėlės neša šaką, sunkiai dirba,
Kad ir po vieną bet kokias pilis stato!
Labiau nei viskas, tu manai, tačiau ne tavo...
Sakyk ko nori ir kam duodi forų tu?