Šaukiu aš tautą
Vytautas Kernagis - Šaukiu aš tautą
(tekstas Bernardo Brazdžionio, 1941 m.)
C
Šaukiu
aš tautą, G
G
PU
užgui
C
tą
F
ir
blaškomą it rud
G
enio
lap
C
us,
į naują
Am
vieškelį, į nauja
F
buitį,
Dm
kur
niekad šiaurūs
G
vėjai
neu
C
žpūs.
Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio
ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
kad tamsiame vidurnakty nežuvę
pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt.
F
Iš
sutemų, iš
G
prieblandų
i
C
šeikit,
uždekit
F
nauja
u
G
gnį
šir
C
dyse,
v
F
ergams
palikit v
G
argo
n
C
aktį
k
Am
laikią!
-
ša
F
ukiu
aš, jūsų protėvių d
G
vasia.
Šaukiu aš tautą, žemės pėdoj gyvą
ir vyturėlio rytmečio maldoj
ir žydinčią, kaip žydinčių alyvų
panemunių sodybose žiedai.
Šaukiu pavasario pilkų vagų artoją -
tegu lig saulės kyla jo daina!
Tegu laukai, tegu miškai kartoja:
Gana tulžies, gana mirties, gana!..
Šaukiu aš darbo rankų milijonus
įsupt naujam darbymečiui varpus,
į naujo džiaugsmo klėtis, naujo darbo kluonus,
ne kalinio namus, ne liūnus, ne kapus.
Šaukiu vardu aš jūsų vargo žemės,
balsu piliakalnių, ir pievų, ir miškų -
nekeršykit, kad karštos kraujo dėmės
nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų.
Šaukiu iš amžių: ateities nevertas,
kas dabarties nedrįso tautai nešt,
kas posūnių žaizdas širdy atvertas
išdegino liepsna veidmainiškos ugnies.
Šaukiu balsu tėvų dievų ramovės
ir jūsų krikšto atgaila šviesia:
stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! -
šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.
Pagal mane visai panasiai skamba :)Jtxas