Žuvelis žvejys
From: Soapwithbread
» M.Martinaitis "Žuvelis žvejys"
C
Dyžė
Žuvelis asf
G
altu
E
pro
mėlynus gri
Am
ežčių
laukus,
C
galvodamas
apie m
G
ergaitę,
E
džiaustančią
puodus ant
Am
kėglių
–
G
lanksčią
lyg k
Am
atę.
G
mmmmm...
Am
C
Pardavė
žuvį mie
G
stely,
E
pirko
velveto
Am
kepurę
–
C
tikro
velveto ke
G
purę
E
su
snapeliu ir
Am
saga.
Am
Už
likusius
G
pirko alaus
E
.
Am
Ir
apsisuko
G
galva.
E
C
Ir
uždainavo Žuv
G
elis
–
E
pačiam
net graudu pasi
Am
darė,
C
ir
baisiai pagailo
G
savęs,
E
dainuojančio
šitaip g
Am
ražiai.
C
Ir
jis jau galv
G
ojo:
E
pamačius
velveto ke
Am
purę,
C
tikro
velveto k
G
epurę,
E
viską
užmirš ji
ir pamylės tik Žuvelį.
Ir eis jie abu į klojimą
ristis žemyn nuo šiaudų.
Ir eis jie abu į klojimą
ristis žemyn nuo šiaudų.
Nuo šiaudų, nuo šiaudų, nuo šiaudų..
Am
Ir
atmušė
G
kojas
Ž
E
uvelis.
Am
Atsisėdęs
ant
G
griovio
E
užmigo.
Am*
Ir dievas atėjo
per mėlynus grieščių lau
Am
kus.
Am* Am
Tyliai priėjo ir garsiai sušuko: žmogau!
C
“Žmogau,
tau
G
už žod
E
į
C
reikės
atsa
G
kyt
kaip už
E
daigtą!”
C
“Žmogau,
G
tau už ž
E
odį
C
reikės
atsa
G
kyt
kaip už
E
daigtą!”
C
Bet
dievas,
savęs neapsupra
G
tęs
E
baisiai
nuliūd
Am
o:
C
Pamatė
velveto ke
G
purę,
E
tikro
velveto kepu
Am
rę
G
su
snapeliu ir sag
Am
a.
G
mmmmm...
Am
C
Ir
tarė jam dievas:
G
“Žuveli,
E
kam
tau kepurė, Žuvel
Am
i?
C
Man
tu ją atidu
G
ok.
E
Ji
neis su tavim į klojimą. –
Jai girdint, šitaip gražiai
padainuot neišdrįsi.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Bus tik liūdniau."
Am
Ir
tarė Ž
E
uvelis:
Am
“Tikrai,
E
mano
dieve,
Am
paimk
tu
E
velveto
Am
kepurę,
E
Am
nes
aš juk
E
tikrai n
Am
eišdrįsiu,
E
Am
ką
nors pa
E
darysiu
Am
baisaus.”
E
Am
Dievas
nuėjo per
E
grieščius,
Am
Žuvelis
p
E
asuko
atg
Am
al,
Dm
gailėdamas,
g
G
ailėdamas,
C
gailėdamas,
Am
gailėdamas,
Dm
gailėdamas
b
E
aisiai
sa
Am
vęs,
Dm
dainuojančio
E
šitaip
gr
Am
ažiai.
Am*..........x02213
tikiuosi patiks :) vertinkit;))