Aleksandrijos viskis (Aleksandrijs visks)
A
Vėskų
gyvenime eso jau
Bm
matęs
Bm
Ragavs
vėsus gėrimus nu kavuos iki
A
arbatas
A
Bet
kartas sugrįžęs pavargęs aš
Bm
nomei
Bm
Sav
malonomou įsipėlo gierimą
A
savei.
ir taip grojama visą dainą
Atėj Karuols į mon žaidėmų aikštele
Iš užont ištraukė stebuklinga bonkele,
Vėrsdams, mesdams ramentus atbiega Valdielis,
Parūpėn uns užkond i geležėne čerkele.
Sakau anam – pėlk, pėlk, pėlk pėlna, netaupyk tikta,
Nevarvink, juk draugou tėkra negaila,
Pripylė uns pėlna, ronkuos nelaikė,
Ratielį prasukuom, Aleksandrijas vaikę.
Sakau aš anam
Priedainis
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Tep skanę nubiega, nukaitėn mon gerkle,
Ontra ratielį prasukuom su vaikęs.
Tuok šmuotą ragavęs sene jau bebuvau,
Nu posės čerkelės pu stalu pakrėtau.
Kad davė per kuojes, niek suprasti nebegaliu,
Padouk mon kuok lašin, a kų tikta begali,
Vaikę, jau užtenk, užsokem butelką,
Pamęršuot, ka rek rytuo onkstei į talką.
Sakau aš aniem
Priedainis
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Dar kartą sakau aš aniem
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus