Am
Tarp deAmbesų tave, nežinG
omam laike nunC
ešiau
ŽuvDmėdros plunksnele, saulėE
lydžio take priglpAm
audžiau
IštikGmimybę tau, jei tA
u gali sulaukt žūstDm
ančio
]Iš praDmrajos ištraukt, lemtF
ingais žodžiais šaukt dūžtE
ančio.
Pried. Aš tavo širAmdį paversiu į deimDm
antą,
NušvGiesiu kelią tau ir einC
ame
AEš tavo šiAm
rdį paversiu į deiDm
mantą,
BranE7giausia tu pasaulį man.
Aš tavo širAmdį paversiu į deimDm
antą,
NušvGiesiu kelią tau ir einC
ame
AEš tavo šiAm
rdį paversiu į deiDm
mantą,
BranE7giausia tu pasaulį man.
Tarp ilgAmesio dienų, nežinG
omu laiku plauC
kiame
Lyg bDmurės ir laivų, auE7
droj ir tarp uolų šauAm
kiame
PrigGmlauski tu mane, ištraA
ukus glėbyje skęsDm
tantį
SuduDmžusias šukes, paF
versim laime mes – švęsE
kime.
Pried. Aš tavo širAmdį paversiu į deimDm
antą,
NušvGiesiu kelią tau ir einC
ame
AEš tavo šiAm
rdį paversiu į deiDm
mantą,
BranE7giausia tu pasaulį man.
Aš tavo širAmdį paversiu į deimDm
antą,
NušvGiesiu kelią tau ir einC
ame
AEš tavo šiAm
rdį paversiu į deiDm
mantą,
BranEgiausia tu pasaulį mAm
an.
Pried. AFš taA#m
vo širdį paversiu į deimD#m
antą,
NušvG#iesiu kelią tau ir einC#
ame
AFš tavo šiA#m
rdį paversiu į deiD#m
mantą,
BranF7giausia tu pasaulį man.
AFš taA#m
vo širdį paversiu į deimD#m
antą,
NušvG#iesiu kelią tau ir einC#
ame
AFš tavo šiA#m
rdį paversiu į deiD#m
mantą,
BranF7giausia tu pasaulį man.
F