F#m
Aš nepakeBmnčiama, nors šiek tE
iek dramatiškA
a
Kartais eAmmocijų vaBm
ldoma impulsyvi, bet tE
u verti keiA
stis
DažF#mnai paBm
darau klaidų, kurias vieE
nai taisyt suA
nku
Ir neieškBmot kaltų, impulsyvE
u, aš tai žiA
nau
Pried. ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros pavydu
ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros baisu
ĮF#msimylBm
ėjau, ir ką man daryti daA
bar?D
Aš nežiBmnau, įsimylėjau
Aš karBmtais pavydus ir net šiek tiE
ek man nedA
rasu
PasAmakyti kBm
ą tau aš jaučiu, bE
et tu verti keiA
stis
Mano įpF#mročiai žaliBm
ngi
Tu man labiEausiai reikaA
linga
Kai kalbi ir žiBmūri su savo žalA
iom akim
Pried. ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros pavydu
ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros baisu
ĮF#msimylBm
ėjau, ir ką man daryti daA
bar?D
Aš nežiBmnau, įsimylėjau
Bm
Pried. ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros pavydu
ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros baisu
ĮF#msimylBm
ėjau, ir ką man daryti daA
bar?Bm
Aš jaAu žinau, jau žinau
Pried. ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiai man daA
ros pavydu
ĮF#msimylBm
ėjau, kad net pačiam man daA
ros baisu
ĮF#msimylBm
ėjau, ir ką man daryti daA
bar?D
Aš nežiBmnau, įsimylėD
jau