CGalbūt per daug ir per ilgai mes kariG
avom,
CGalbūt per ilgai kartojom žodį "šloG
vė" je-e je-e
CGal kartais per daug iš kitu reikalG
avom
Ir kartais per tyliaAmi mes norėjom A
nuG
galėt.
Bet ir aš ten buvaFu,
LaimingGas pergaleC
s dainas dainavau,
Iškelęs duAmpirštus i dangų laikiau,
FNes nuG
galėtojų jau niekC
as neteis,
Akmens nepaleiFms, viskas buvF
o senai–
Tu per ilgGai per ramiai gyveC
nai.
Bet taGvo gyvas Am
kraujas vėl atsigaus,
Kaip aFtsigauna žolė G
po gero lietaus je-e je-e
NesikCankink dėl medalio,
Bet verta kovot ligi gGalo dėl savo garbes.
Pabandom iš naAmujo,
Nors esam pasauly tik trGys milijonai.
Pried. Neliek Csavo kraujo dėl aukso,
Nes busi legenda, kol nGepraradom vilties,
Net jeigu ir vėlAm
Tik per klaidą netapom mes čeGmpionais.
CIr aš tūkstantį kartu sakiau savo draugui
"Mes geri, mes galingi mes šiandien laimėsim".
Jis sake "nė velGnio"
Ir jis tūkstantį kartu buvo teisus,
CBet geriau negyvent negu visai netikėG
ti je-e.
CNenuleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka
GDevynis kartus iš eiles.
Juk mes ne iš tų,Am
Kur pralaimi dar nenugalGėti.
Ir nebelieka jau baFimės
Kada visGkas nurimo irC
baigės
Net jei žaidi tik šGachmatais arbC
a dartais
Juk būna, kad kartais
LieAmki vienaF
s be draugo
Ir jauGti jog kažkas tavC
e saugo,
MesGper viena Am
nakG
tį didF
eli užaugom
Ir mes gGalingi iš naujo je-e je-e je-e.
Pried. NesikCankink dėl medalio,
Bet verta kovot ligi gGalo dėl savo garbes.
Pabandom iš naAmujo,
Nors esam pasauly tik trGys milijonai.
Neliek Csavo kraujo dėl aukso,
Nes busi legenda, kol nGepraradom vilties,
Net jeigu ir vėlAm
Tik per klaidą netapom mes čeGmpionais.