Katažina ir Irūna – Švęsim kalėdas kartu

EliziG
ejaus laukais, palaidais plaukais aš būsiu taB
vo,
O pernC
ykštis vėjas taip maCm
ne mylėjęs liks tyG
lus.
BarsG
elonoj prie jūros šiemet man tavo lūpos nemB
elavo
O tai reC
iškia tik viena, meilė griaunanti sieCm
nas puola mG
us. 
Pried. Mes švC
ęsim kalD
ėdas kaG
rtu
Po juodu dangC
umi tarp naD
mų apsnG
igtų
Jau vien tik nuo minties sA
vaigsB
 tu ašEm
 ir tuC

Švęsim kalD
ėdas karG
tu. 
Mes švC
ęsim kalD
ėdas kaG
rtu
Po juodu dangC
umi tarp naD
mų apsnG
igtų
Jau vien tik nuo minties sA
vaigsB
 tu ašEm
 ir tuC

Švęsim kalD
ėdas karG
tu. 
Kas nemG
yli neklysta, tau sniege užrašysiu žodį "mB
yliu"
AmžC
inybę laukus kris žvaiCm
gždė į plaukus iš danG
gaus.
Ten kur grįG
žulo ratai besibaigiantys metai duš į tB
ylą
Tau ir mC
an palinkėsiu, kad išliktume dviese metų dG
aug.
Pried. Mes švC
ęsim kalD
ėdas kaG
rtu
Po juodu dangC
umi tarp naD
mų apsnG
igtų
Jau vien tik nuo minties sA
vaigsB
 tu ašEm
 ir tuC

Švęsim kalD
ėdas karG
tu. 
Mes švC
ęsim kalD
ėdas kaG
rtu
Po juodu dangC
umi tarp naD
mų apsnG
igtų
Jau vien tik nuo minties sA
vaigsB
 tu ašEm
 ir tuC

Švęsim kalD
ėdas karG
tu. 
Pried. Mes švC
ęsim kalD
ėdas kaG
rtu
Po juodu dangC
umi tarp naD
mų apsnG
igtų
Jau vien tik nuo minties sA
vaigsB
 tu ašEm
 ir tuC

Švęsim kalD
ėdas karG
tu. 
Mes švC
ęsim kalD
ėdas kaG
rtu
Po juodu dangC
umi tarp naD
mų apsnG
igtų
Jau vien tik nuo minties sA
vaigsB
 tu ašEm
 ir tuC

Švęsim kalD
ėdas karG
tu.