Bernužėliai – Mūsų kaime kaktusai nežydi

Bb

Cm

F

Bb

Tenai, kur ošiBb
a šimtametės Cm
liepos
Ir nesiF
mato šalto miesto kaBb
minų,
Kur teka upBb
ė mus krantais apCm
glėbus
Aš savo tF
ėviškėj laimingas Bb
gyvenu.
Čia mes šeimBb
a, – be pykčio ir pCm
avydo
Draugai, kaimF
ynai, sesės, broliai ir vBb
aikai.
AtidaryGm
k vartus, užeiCm
k į vidų –
F
Pas mus nesikeičia Bb
laikai.
Pried. Bb
O mūsų kaime kaktusaCm
i nežydi,
Užtat gF
andrai sugrįžta į Bb
lizdus.
O mūsų kaiBb
me galit pamCm
atyti
PaF
čius gražiausius Lietuvoj vaiBb
zdus.
O mūsų kaiBb
me kaktusai Cm
neauga
Užtat šiF
rdis ir mūsų siela netuBb
ščia.
Jeigu miesBb
te sutiksi tikrą Cm
draugą,
ŽinoF
k, atvyko jis išBb
 čia.
Kur aukso pieBb
vom nuvingiuojaCm
 takas
Ir nesigiF
rdi užsienietiškos šBb
nekos,
Čia viens kitBb
am dar žmonės sakoCm
 „labas“
Ir moka džiaF
ugtis be jokios rimtos Bb
progos.
Čia mes šeimBb
a – kasdien visi už Cm
vieną,
O jeigu reF
ikia, tai ir vienas už Bb
visus.
Užsuk ir tuGm
 į mūsų kaimCm
o kiemą,
Į mūF
sų draugiškus naBb
mus.
Pried. Bb
O mūsų kaime kaktusaCm
i nežydi,
Užtat gF
andrai sugrįžta į Bb
lizdus.
O mūsų kaiBb
me galit pamCm
atyti
PaF
čius gražiausius Lietuvoj vaiBb
zdus.
O mūsų kaiBb
me kaktusai Cm
neauga
Užtat šiF
rdis ir mūsų siela netuBb
ščia.
Jeigu miesBb
te sutiksi tikrą Cm
draugą,
ŽinoF
k, atvyko jis išBb
 čia.
Pragrojimas:
Bb

Cm

F

Bb

Bb

Cm

F

Bb

Pried. Bb
O mūsų kaime kaktusaCm
i nežydi,
Užtat gF
andrai sugrįžta į Bb
lizdus.
O mūsų kaiBb
me galit pamCm
atyti
PaF
čius gražiausius Lietuvoj vaiBb
zdus.
O mūsų kaiBb
me kaktusai Cm
neauga
Užtat šiF
rdis ir mūsų siela netuBb
ščia.
Jeigu miesBb
te sutiksi tikrą Cm
draugą,
ŽinoF
k, atvyko jis išBb
 čia.