RaCnką man duok, jei susiDm
tikom kely
RaGnką man duok, dar kelio gaC
las toG
li
VieCnas kely - dažnai greiDm
čiau pavargsDm7
ti
DviGese kely - bus mums lengC
viau ateG
ity
Pried. PraCeity – audringi krantai
PraAmeity – klastingi ledai
PraDmeity – vėtra širdy
PGraeity
C
ŽeCmė plati ir tolin veDm
da žvaigždė
GaGl tik trumpam – reikėtų bluoC
stą sudG
ėti
KeClią apleist – patiems ir žeDm
mei skriauda
TGik pailsėt, gal reikia muC
ms kai kaG
da
Pried. PraCeity – audringi krantai
PraAmeity – klastingi ledai
PraDmeity – vėtra širdy
PGraeity
Pried. PraDeity – audringi krantai
PraBmeity – klastingi ledai
PraEmeity – vėtra širdy
PA7raeitA
y
D
MDes nevieni, tik nenEm7
uleiski akių
KeAlias tasai, dar daD
ugel metų jauA
kių
LaiDmė arti, tu neliūEm7
dėk ji arti
TiAek negandų, kiek visko jD
au praA
eity
Pried. PraDeity – audringi krantai
PraBmeity – klastingi ledai
PraEmeity – vėtra širdy
PA7raeitA
y
Pried. PraF#eityE
– audringi krantai
PraC#meity – klastingi ledai
PraF#meity – vėtra širdy
PBraeitA
y
E