WIKA – Ryčka (O Ryčka, Ryčka)

Am

F

C

G

KaAm
rtą sutikau vaikiną,
Jį viF
si Ryčka vadina,
Jis nC
erūko, nesikeikia
Ir mG
an akyte pamerkia.
Jo mAm
arškinukai aptempti,
RauF
menukai papūsti,
JiC
s – miesto pažiba,
O aG
š kaimietė paprasta...
TuAm
ri jis daug pinigų,
NoF
rs man tai ir nesvarbu,
SvC
arbu, kad jis pamiltų mG
ane,
Ir tada man bus gaAm
na...
Ką da[Am[ryti aš turiu,
Kad maF
ne mylėtum vieną tu?
Gal lenC
ciūgą tau užriG
šti,
Ir būsi tu mano vergu?
Pried. O RyAm
čka, RyF
čka, tC
u beproG
tiškai gražus!!!
O RyčAm
ka, RyF
čka, tu afigiC
enai patraG
uklus!!!
O RyAm
čka, RyF
čka, manC
o kūnG
as trokšta to,
Ką mAm
oki duF
oti, ką mC
oki duoG
ti juk visom...
Jo fanAm
tastiški plaukai,
Lūpos salF
džios kaip ledai,
SaldaC
iniukas jis yra,
PauG
kščių pienas, traAm
lialia...
Be jo gyAm
venti negaliu,
VF
is galvoju ir tikiu,
KaC
d būsime visada kartu
KaG
ip tie balandžiai tarp debesų...
Bet tAm
oks gyvenimas yra,
PasF
vajot juk galima,
ŽinC
au, manęs tu nepamilsi,
Tu tG
ik įskaudinsi ir nuvilsi.
Va tAm
okia istorija,
KurF
ią atsiminsiu visaC
da.
Štai kas ta meilė yG
ra -
Viskas ima ir sG
ubyra!
Pried. O RyAm
čka, RyF
čka, tC
u beproG
tiškai gražus!!!
O RyčAm
ka, RyF
čka, tu afigiC
enai patraG
uklus!!!
O RyAm
čka, RyF
čka, manC
o kūnG
as trokšta to,
Ką mAm
oki duF
oti, ką mC
oki duoG
ti juk visom...
O RyAm
čka, RyF
čka, tC
u beproG
tiškai gražus!!!
O RyčAm
ka, RyF
čka, tu afigiC
enai patraG
uklus!!!
O RyAm
čka, RyF
čka, manC
o kūnG
as trokšta to,
Ką mAm
oki duF
oti, ką mC
oki duoG
ti juk visom...